fbpx

Bičių motinėlių auginimas ir spietimas

 

Yra trys motinų auginimo būdai: natūralus, dirbtinis ir „iš bėdos”, kai dėl įvairių priežasčių bitės netenka motinos.

 Natūraliai bitės augina motinas, kai rengiasi spiesti, arba ateina laikas sena motiną pakeisti nauja.

Pirmuoju atveju augina daug motinų, o antruoju mažai – 3-4. Tai reiškia, kad bitės nesirengia spiesti, o senąją motiną nori pakeisti „tyliuoju” būdu. Natūraliai išaugintos bičių motinos pačios geriausios. Tai žino patyrę bitininkai. Tačiau labai gaila, kad dauguma jų nenori arba nemoka pasinaudoti šių motinų gerosiomis savybėmis, ir patys jas sunaikina, neduodami joms net iš lopšelių išsiristi. Jie teigia, kad panaudojus spietimo motinas bičių šeimos tampa spietlios. Tokie teiginiai klaidingi ir neatitinka tikrovės. Tai įrodo daugelio metų mano atlikti bandymai ir stebėjimai. Todėl aš labai vertinu spietimines motinas, tačiau atlieku jų atranka.

Bitininkystės spaudoje beveik neanalizuojamos bičių spietimo priežastys ir neieškoma jų šalinimo būdų. Kartais pats bitininkas netinkamai prižiūri bičių šeimas, todėl bitės pradeda auginti motinėles ir spiečia. Bičių spietimosi sąlygas reguliuoja bičių ganyklos, gamta ir pats bitininkas. Tos pačios bitės toje pačioje vietoje (sodyboje) vienais metais spiečia, o kitais ne, nors jas prižiūri tas pats bitininkas.Kartais gamtinės sąlygos skatina spietimą (prastas medunešis, lietingi orai ir kt.).Reikia žinoti, kad bičių šeimų spietlumas 50 proc. priklauso ir nuo tranų, su kuriais motinėlė susiporuoja.

Bičių spietimo metu trečdalis natūraliai išaugintų motinu būna labai geros. Kitais metais bičių šeimos su šiomis motinomis dažniausiai nespiečia. Kitas trečdalis motinų būna geros, o likusios gali būti spietlios, tačiau atitinkamai šias šeimas prižiūrint ir jos nespiečia. Kartais jos dirba dar geriau ir prineša tiek pat medaus, kaip ir geriausios bičių šeimos.

Tiesa, jų priežiūrai bitininkas turi skirti daug daugiau laiko. Reikia panaudoti atitinkamus avilius ir spietimo nuotaiką mažinančias priemones. Bičių šeimų skyrimas pusiau, kaip tai daro dalis bitininku, yra pasenęs kovos su spietimu būdas. Tam reikia daug darbo.

Beje, tai labai mažina medaus produkcija. Greitas ir ekonomiškas spietimo nuotaikas mažinantis būdas yra toks: sugauname motiną. Visi koriai su perais, medumi ir bitėmis iš avilio iškeliami į spietinę,perkeliami į kitas bičių šeimas. Į avilį sudedami rėmeliai su pasiūtais koriais ir vaško plokštelėmis. Dėti reikia taip: rėmelis su plokštele, pasiūtas korys, vėl su plokštele ir t.t, kol sudedame i avilį reikiamą kiekį koriu. Avilys uždengiamas. Prie pat lakos dedamas koks nors skydas, užtiestas balta paklode. Iš spietinių imami koriai ir ant šio skydo, prie lakos, nušluojamos bitės, įleidžiama i avilį ir motinėlė.

Labai gerai, jeigu turime apvaisintą jauna, tuomet rezultatai bus puikūs. Bet galima įleisti ir neapvaisinta arba tą pačią motinėlę, kuri buvo šeimoje ir ruošėsi spiesti. Motinos turėtų būti ženklintos, nes tuomet jas lengviau pastebėti ir pagauti. Po tokios operacijos bitės jaučiasi kaip išspietęs spiečius. Įdomu stebėti, kaip po pusvalandžio ši bičių šeima tartum išspietęs spiečius pradeda energingai skristi į darbą ir tvarkyti lizdą. Spietimo nuotaika visiškai išnyksta. Į kitas šeimas iškeltus korius po 5-6 dienu galima gražinti tai pačiai šeimai, tačiau geriau sudėti juos į antrą avilio aukštą ir atskirti skiriamąja tvorele, kad motina į ji negalėtų patekti. Jeigu gražus oras ir geros bičių ganyklos, netrukus antras aukštas bus pilnas medaus.

Naudojant ši būdą, nereikia antro avilio, papildomu priežiūros darbų, nereikia vėl sujungti perskirtas šeimas, kad turėtume stipria šeima, tinkamą išnaudoti meduneši. Naudoju ir kitus bičių spietimą sulaikančius būdus, ypač ilgais lietingais laikotarpiais, tačiau daugeliui jų reikia papildomo bitininkystės inventoriaus. Taigi daugiametė patirtis ir atlikti bandymai įrodė, kad bičių spietimosi metu pačių bičių natūraliai išaugintos motinos yra pačios geriausios. Jos labai stiprios, energingos, nuostabiai pastabios skraidydamos ore.

Motinos greičiau apsivaisina laikomos aviliuose ar nukleusuose. Labai lengva bitininkui vykdyti bičių motinėlių atranka, nes nukleusuose visu o m et y ra jaunu apvaisintų motinų, kurias, reikalui esant, galima panaudoti. Reikia leisti bičių šeimai pačiai pasirinkti bičių motiną, talpinant daugiau jų šeimoje specialiuose narveliuose. Tam naudoju savos gamybos izoliatorius Ž-8, apie kuriuos esu rašęs „Mūsų soduose”.

 

Norint, kad anksti pavasarį bičių šeima natūraliu būdu išaugintu motinų, reikia parinkti produktyvią bičių šeimą, dirbtinai sukelti jos spietiminę nuotaiką, t.y. sumažinti jos lizdą ir avilio laką. Tai pats paprasčiausias būdas aprūpinti bityną geromis motinomis. Nereikalauja papildomų lėšų ir sutaupo daug laiko. Reikia tik nepamiršti anksti pavasari išsiauginti veislinių tranų, nes nuo tranų labai daug priklauso ir motinos bei bičių šeimos kokybe.

Turėdami atsarginių apvaisintų motinų, šiuo būdu lengvai galėsime kovoti su bičių spietimu. Taip pat turėsime kuo pakeisti netinkamas, išbrokuotas motinas ir galėsime visą vasara vykdyti bičių motinų atranką. Dirbtiniu būdu išaugintų motinu apvaisinimo procentas yra gerokai mažesnis, nes jų prastesnė kokybė. Jas išaugina geras tik patyrę motinėlių augintojai ir tik bičių šeimose, kurios neserga varoze.

Atliekant dirbtiniu būdu išaugintų motinų atranką, gerų motinų procentas gerokai mažesnis, negu išaugintų natūraliu būdu, Auginant motinas natūraliu būdu bitininkui visai nereikia mokytis auginti bičių motinas, tai šimtą kartų geriau atlieka už ji pačios bitės. Bitininkas turėtų joms tik padėkoti, kad jį išvaduoja nuo papildomų darbų. Natūraliai išaugintas motinas galima ir parduoti, ar padovanoti kaimynui. Augindami bičių motinas inkubatoriuose, galime sulaukti tik neigiamų biologinių pasekmių. Tad sudarykime sąlygas bičių motinas auginti pačioms bitėms.

Reikia tai žinoti ir pritaikyti bitininkystės praktikoje

Vieno Įvykio paskatintas daugeli metu tyrinėjau bičių motinu pastabumą ir orientaciją joms skraidant. Tai labai Įdomus ir nuostabiai tikslus motinėlių, paleistų gamtoje, pastabumas, kuri lengvai galima pritaikyti bitininkavimo praktikoje. Daugiausia tyrinėjau natūraliai išaugintas vadinamąsias spietimines bičių motinėles, nes jų pastabumas nuostabiai tikslus. Tokiu motinėlių savo bityne spietimosi metu bitininkas turi pakankamai daug, kad galėtų daryti atranką, atlikti įvairius bandymus ir Įsitikinti motinėlių pastabumu.

Dirbtiniu būdu inkubatoriuose išaugintu motinėlių pastabumas ir apsivaisinimo procentas gerokai mažesnis. Kartais dalis šių motinėlių, išleistos iš narvelio, net nepakyla į orą. Išmestos aukštyn jos krenta žemyn. Tokios motinėlės negali apsivaisinti. Kartais mes jas randame ant žemės, žolėje, netoli avilio lakos su kamuoliuku bičių. Atrodo, kad bitės norėtų ją išgelbėti, globoti, turėti šeimoje, bet visos pastangos veltui, nes motinėlė invalidė – negali skraidyti. Kartą buvo toks atsitikimas: bitininkaujant su vežiojama platforma, ant kurios buvo 20 bičių šeimų, vienoje šeimoje norėjome pakeisti bičių motinėle.

Bičiulis Jonas Karalevičius turėjo iš Dotnuvos parsivežęs veislinių motinėlių, todėl ir paprašė mano pagalbos senoms motinėlėms sugauti bei jaunoms priduoti. Taigi sugavome senąją ir ruošėmės duoti jaunąja apvaisintą motinėlę, bet bičiuliui perkeliant i tinkamesni narvelį ji ištrūko ir nuskrido. Bičiulio nuotaika buvo nepavydėtina. Greitai paėmiau kori ir laikiau toje vietoje ir tame pačiame aukštyje, iš kurio pakilo mūsų veislinė motinėlė. Diena buvo labai graži, 11 valanda, pats medunešis. Aš irgi abejojau, ar motinėlė sugrįš, nes stovėjome ant platformos, tarp 20 avilių, tarp milijonų iš visų pusių skraidančių bičių. Tikimybė sulaukti sugrįžtančios motinėlės vis mažėjo. Bičiulis Jonas nuolat manęs klausinėjo, ar sugrįš pabėgėlė. Jį raminau sakydamas, kad turi atskirsti. Korį laikėme pakaitomis, nes ji reikėjo laikyti iškeltą, todėl pavargdavo rankos.

Pagaliau motinėlė pradėjo sukti ratą ir vėl nuskrisdavo, nenutūpusi ant laikomo korio. Ir tik daugiau kaip po 20 min. motinėlė atskrido ketvirtą kartą. Priartėjo labai arti prie korio ir ruošėsi nutūpti, bet aš ją pagavau dar nenutūpusią. Mano bičiulis pradėjo garsiai juoktis iš džiaugsmo. Bičių motinėlę įleidome į narvelį ir Įdėjome į avilį. Bičiuliui Jonui buvo įdomi mano patirtis, kurios jis nežinojo ir apgailestavo, kad dėl žinių stokos yra pražudęs keletą bičių motinėlių.

Po šio įvykio daugeli metų tyrinėjau nuostabų motinų pastabumą, kuri vėliau pradėjau taikyti bitininkavimo praktikoje, keisdamas motinėles aviliuose ir nukleusuose. Dėl netikėtai išskridusios bičių motinėlės bitininkas neturėtu nusiminti, nes 90 proc. natūraliai išaugintų motinėlių visada atskrenda į tą vietą, iš kurios išskrido. Vidutiniškai laukti tenka 15 min., bet kartais ir ilgiau. Greičiau atskrenda laukuose, kur nėra arti nei medžių, nei trobų.

Kai neturėdavau korio, motinėlė man nutūpdavo ant krūtinės, ant kepurės, ant motociklo priekabos ir t.t., bet tik iš kelinto karto, gerokai pavargusi, sunkiai kvėpuodama, ilsėdavosi po nemalonios kelionės, pasijutusi esanti vieniša. Medunešio metu, keičiant senas bičių motinas jaunomis, galima jas iš narvelio išleisti prie pat avilio lakos, kad jos iš ten pakiltų į orą ir apsiskraidytų, Įgautų nauja gamtos kvapą, tuomet bitės ją lengvai, visai netrukdydamos Įsileidžia į avilį. Taip galima keisti bičių motinėles, bet tik medunešio metu, nes žiedų nektaras keičia kvapą, esantį avilio viduje.

Tokiu bandymų negalima atlikti, jeigu bičių motinėlė yra apsivaisinusi tame pačiame bityne arba artimos kaimynystės bitynuose. Ji gali nuskristi į savo buvusią buveinę, iš kurios ji skraidė ir neseniai apsivaisino, nes motinėlių orientacija yra labai gera. Bičių motinėlių pastabumą tyrinėjau tik gražiomis ir saulėtomis dienomis, nes skraidanti bičių motinėlė kartais nutupia pailsėti ant augalų, todėl jai reikia saulės šilumos, kad ilgesnį laiką galėtų skraidyti.

Jonas Žvaliauskas

 

Komentuok

Your email address will not be published. Required fields are marked *