fbpx

Spietimas – natūralus bičių dauginimosi būdas

Spietimas – natūralus bičių dauginimosi būdas

Šis reiškinys bičių gyvenime atsirado dar nuo tada, kai pavienės bitės pradėjo gyventi didelėmis šeimomis ir bičių motinos funkcijos susiaurėjo tik iki kiaušinėlių dėjimo. Taigi toks dalies šeimos atsiskyrimas leido laukinėms bitėms išlikti kovoje su įvairiomis gamtos negandomis. Dabar, kai medunešės bitės lygtai jau prijaukinta ir ją vadiname naminėmis, šio laukinio dauginimosi instinkto bitininkai savo augintinėms taip ir nesugeba padėti iki galo atsikratyti. Nors padauginti bičių šeimų gamtoje yra visai nesudėtinga jas prižiūrinčiam žmogui, dažnu atveju bitės pralenkia, kai sugalvoja pačios pasidauginti.

Ekonomiškai nenaudingas dalykas

Nors teigiama, kad pastaruoju metu didžiausią žalą bitininkystei padaro varozės liga, tačiau iš ekonominės pusės, jei skaičiuotume teorine prasme finansinius bitynų nuostolius dėl varozės ir palygintume su negautomis pajamomis dėl spietimo, tai skaičiai apytikriai būtų vienodi. Skaitoma, kad jeigu bičių šeima išleidžia spiečių, tai bitininkas netenka maždaug trečdalio prekinio medaus kiekio, kurį galėjo jam duoti tas avilys. Tačiau dažnai iš tos bičių šeimos lekia ne vienas spiečius, bet keletas, taigi tuomet bitininkui lieka tik koks trečdalis to avilio derliaus, nes retą spiečių pavyksta sugauti dėl laiko ir galimybių stokos.

Paskaičiuokime – jeigu beveik pusė šeimų bityne spiečia, o tai pastaraisiais metais labai realu, taigi dėl to netenkame maždaug 15 – 20 procentų pajamų, prie tų pačių darbo išlaidų. Jeigu metų pradžioje, po bičių žiemojimo, tokį pat procentinį nuostolį skaičiuojame dėl varozės žalos, tai jau yra daug.

Spietimo stabdymo būdai

Literatūroje aprašyta daug būdų, kaip bandyti spietimo išvengti. Mano nuomone, pagrindinė spietimosi priežastis yra tai, kad daugelio bičių genuose šis gamtos duotas instinktas yra užkoduotas ir su tam tikru laiku jis suveikia. Kitos, dažnai literatūroje minimos priežastys, kaip netinkamos šeimos lizdo sąlygos ar medunešio nebuvimas, yra tik šalutinės. Juk dažnai būna, kad bičių šeimai lygtai viskas idealu gyvenime – ir medunešis stiprus ir lizdas erdvus ir motina jauna, o jos paima ir išspiečia. Patyrę bitininkai žino kaip kovoti su spietimu, aš tik norėčiau patarti tiems, kas bitininkystėje yra naujokai ar tiesiog neturi laiko ar galimybių daugiau į šiuos reiškinius gilintis.

Du realiausi būdai spietimui išvengti – pavasarį padalinti stiprias bičių šeimas pusiau ar bent nuimti trečdalį, tokiu būdu sudarant naujas šeimas ir kitas – įsigyti bičių motinėlių iš patyrusių motinų augintojų. Juk jie daro atranką ir spietimo nuotaikos neturėjimas yra vienas iš pagrindinių motinų kokybės rodiklių.

Norime išvengti spietimosi kitąmet – tam ruoškimės jau dabar

Kad ir pradedantys bitininkauti, gana greitai supranta, kad spietimas bityne tęsis, jei sudarysime naujas šeimas su jaunomis motinomis iš spietiminių lopšelių ar kad šiemet spietusi šeima dažniausiai išleis spiečių ir kitąmet. Bičių šeimų dauginimas pavasarį vėl gi ne kiekvienam pagal galimybes – reikia turėti papildomai avilių, o jei žiemą žuvimo beveik nebuvo, tai jų, kaip taisyklė, niekas ir neturi.

Realiausias kelias kovojant su spietimu, kaip minėjau, kokybiškų motinėlių įsigijymas. Jas patartina pirkti jau suporuotas ir tai daryti geriausia iki liepos pradžios, nes šiuo laiku motinėlės būna pačios kokybiškiausios. Tose bityno šeimose, kurios mėgsta spiesti, sugaudamos esančios ir įduodamos įsigytos. Daugeliui būna psichologinis barjeras, kai anksti pavasarį išspietusi šeima šiuo metu jau turi jauną motinėlę, galingai dedančią kiaušinėlius ir tokią motiną reikia naikinti. Bet jei to nepadarysime, tai kitą pavasarį vėl bus galingas spiečius, o juos gaudyti retas bitininkas turi galimybių.

Dar būna problema, kai nepavyksta įsigyti pakankamai motinėlių iš augintojo dėl įvairių priežasčių – jo ribotų galimybių dėl didelio poreikio ar tiesiog savo paties, kai paskaičiuoji kiek tai kainuos, jei nori pakeisti bityne visas, mėgstančias spiesti motinas.

Tokiu atveju siūlyčiau pačiam bitininkui atnaujinti savo bityne motininę medžiagą. Bičių motinų auginimas turbūt pačios aukščiausios kvalifikacijos darbas bitininkystėje ir ne visiems tai įmanoma pasiekti. Paprastesnis kelias būtų toks, kad įsigyjame bent vieną ar dvi kokybiškas motinas, kiekvienam bityno skyriui, jas apgyvendiname šeimose ir po pora savaičių pradedame keitimą. Sugaudome spietimo nuotaikas turinčiuose šeimose motinas ir po beveik savaitės iš šeimos su kokybiška motina įdedame korį su kiaušinėliais ar atvirais jaunais perais. Dar geriau, kai karštu peiliu sutrumpinama to korio apačia ar jo viduryje išpjaunama nedidelė stačiakampio formos kiaurymė, kad pasiūti motininiai gelbėjimosi lopšeliai būtų kokybiškesni. Tačiau reikia labai kruopščiai išlaužyti jau pasiūtus prieš tailopšelius, kitaip visas keitimo darbas neteks prasmės. Jeigu dar išaugintus motininius lopšelius mokėsime izoliuoti, tai turėsime motinų ir tolimesniam keitimui.

Taigi darbo yra, tačiau spietimą išgyvendinti bityne tai bene kiekvieno bitininko svajonė.

Šaltinis

Komentuok

Your email address will not be published. Required fields are marked *